- šlekiuoti
- šlekiúoti vksm. Dabar̃ jau rẽtas jáunas žmogùs šlekiúoja.
.
.
šlekiuoti — šlekiuoti, iuoja, iãvo 1. intr. NdŽ, DŽ1, Škn neištarti kai kurių garsų, grebluoti, švepluoti: Kad jam pirtyj su šaltu vandeniu koks pusbernis užliedavęs, jis šlekiuodamas atsakydavęs: – Vylai, nesisėliokit, nustokit… Sln. 2. intr., tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pašlekiuoti — intr. neištarti kai kurių garsų: Jis taip pašlekiuodavęs kalbėdamas Sln. šlekiuoti; pašlekiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
šlekėti — šlekėti, šlẽka, ėjo intr. 1. NdŽ, LTR(Lp, Lš) tekėti, sroventi: Tik vanduoj šlẽka in viršų, tik šlẽka, kap eina [lapė per balą] Db. Antrąkart kirtau – kraujai šlekėjo LTR(Mrk). Tau iš nosies kraujas šlẽka Ad. Kraujo šiurkšliai šlekėjo S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
šlepetuoti — 2 šlepetuoti, uoja, ãvo intr. švepluoti, šlekiuoti: Retas vaikas mažas nešlepetuoja Rgv … Dictionary of the Lithuanian Language
šlepėti — 2 šlepėti, šlẽpa, ėjo intr. švepluoti, šlekiuoti: Muno nė vienas [vaikas] nė šlepėjo, nė nieko Žlp. Jis toks pusnebylis: ne šneka, ale šlẽpa Vdk … Dictionary of the Lithuanian Language